?

Log in

No account? Create an account

Virtuvės

Jul. 3rd, 2011 | 04:57 pm

Daugiau kaip mėnesio senumo straipsnelis D.S.K.: French Lives, French Laws.

Prisipirkęs alyvuogių aliejaus ir pipirų, ir nekantriai laukdamas savojo šiltnamio pomidorų, kurių skonio nepakeičia jokie pirktiniai, galėčiau konstatuoti, kad italų virtuvė užsidėjo pliusą prieš prancūziškąją: iš namų arešto paleistas Dominique’as Straussas-Kahnas šventinei vakarienei pasirinko italų Scalinatella, kur mėgavosi kumpiu su melionu, pappardelle pasta su triufeliais, vynu Brunello di Montalcino. 

Daugiau kaip mėnesis, kai JAV skola pasiekė įstatymų numatytą 14,3 trilijono dolerių ribą. JAV politinės virtuvės aistrų temperatūra aukštoka, nes įstatymų leidėjui nacionalinės skolos viršutinės ribos nekilstelėjus, sprogimo pasekmės sunkiai prognozuojamos. Ir štai: Growing increasingly pessimistic about the prospects for a deal that would raise the debt ceiling, Democratic senators are revisiting a solution to the crisis that rests on a simple proposition: The debt ceiling itself is unconstitutional.

Straipsnis 14th Amendment: Democratic Senators See Debt Ceiling As Unconstitutional

Link | Leave a comment {2} | Share

Pirmoji pataisa ir “Thank God for Dead Soldiers”

Mar. 5th, 2011 | 04:28 pm

JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo nuomonę byloje Snyder v. Phelps, kurioje ― vienam teisėjui balsavus prieš ― buvo pripažinta, kad pagal Pirmąją pataisą, įtvirtinančią religijos laisvę, žodžio laisvę, spaudos laisvę, laisvę rinktis, gedulingų apeigų piketuotojai, kad ir šokiruojančia elgsena, nepažeidė teisės.

Kai kurie motyvų ir atskirosios nuomonės fragmentai pateikiami žemiau.

Aplinkybės tokios:

A jury held members of the Westboro Baptist Church liable for millions of dollars in damages for picketing near a soldier’s funeral service. The picket signs reflected the church’s view that the United States is overly tolerant of sin and that God kills American soldiers as punishment. The question presented is whether the First Amendment shields the church members from tort liability for their speech in this case.

Read more...Collapse )

Link | Leave a comment {2} | Share

Nekilnojamojo turto verslas tapo nekomercine veikla

Feb. 21st, 2011 | 08:05 pm

Įstatymų leidėjas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pakeitimus, pagal kuriuos pakeista individualios veiklos sąvoka, nustatant, kad individualiai veiklai nepriskiriama gyventojų vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Sunkoka suprasti, kodėl reikėjo įrašyti, kad įstatymo nuostatos taikomos atgaline data, nes nūnai, teikiant FR0792 prašymą, privaloma nurodyti, kad atitinkamos individualios veiklos vykdymo pabaigos data - 2009 m. gruodžio 31 d. Belieka tik pajuokauti: tikėkimės, kad mokesčių administratorius nebaus pavėluotai prašymą pateikusių asmenų, nes pageidaujantis nutraukti individualią veiklą turi apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki tos veiklos nutraukimo dienos.

Dalis priežasčių, susijusių su konkrečiu pakeitimu, gali glūdėti šiuose argumentuose: „Teikiamame įstatymo projekte siūloma sudaryti palankesnes nei iki šiol komercinėje veikloje naudojamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sąlygas, t. y. lengvatą taikyti visam nekilnojamajam turtui, išlaikytam 5 metus (iki šiol lengvata individualioje veikloje naudojamam turtui apskritai nebuvo taikoma).” Primintina, kad daugelį metų mokesčių administratorius „medžiojo“ neva savoms reikmėms nekilnojamąjį turtą perkančius-parduodančius asmenis ir juos apmokestindavo - kaip verslu užsiimančius. Be to, kaip matyti, nekilnojamojo turto kolekcionieriams atsiranda galimybė nemokėti turto pardavimo mokesčio, jeigu nekilnojamasis turtas išlaikomas ilgiau nei 5 metus.

Read more...Collapse )

Link | Leave a comment {5} | Share

Puvinys

Feb. 15th, 2011 | 03:47 pm

Prisimena toks senas komunistinės nomenklatūros atstovas Lionginas Šepetys: “1991 metų rugpjūtį deputatai jautėsi nusipelnę politinės atokaitos. Rodės, kad kruvinoji žiema jau praeityje. Nutarėme su žmona pailsėti prie šilto vandens. Buvusios spec. poliklinikos vyriausiasis gydytojas Adolfas Berūkštis, pasinaudodamas senais ryšiais, “sukombinavo” kelialapius į Krymą, į prestižinę Foroso sanatoriją.”

Ir šitie tais pačiais metodais – naudodamiesi senais ryšiais, sukombinuodami vienas kitam ar kokiam “Gazpromui” vamzdynus, už dyką, valdė Lietuvą veik per visus 20 metų. Šitas puvinys įsimetęs giliai ir, kaip matyti, į pamatus.

Link | Leave a comment | Share

Kreivio turtai

Feb. 6th, 2011 | 10:09 pm

Rengiausi tik teoriniams pasvarstymams apie ministro Kreivio mokestinę skolą VMI, apie kurią parašė naujienų portalo ir savaitraščio ekonomika.lt vyr. redaktorė Eugenija Grižibauskienė. Bet apie mįslingą ministro praturtėjimą paskaitinėjus daugiau, kyla nemažai klausimų. Maždaug mėnesio laikotarpio balsas.lt straipsnių antraštės: D. Kreivys muistėsi prieš kameras. D. Kreivys motinos įmonei skyrė milijonus. D. Kreivys – bankrotų ministras? Ką slepia ministras Dainius Kreivys? D. Kreivio skola valstybei didesnė už deklaruotą turtą.

Pradžia, regis, buvo šis straipsnis, kuriame Eugenija Grižibauskienė, pasigyrusi, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką, atskleidžia, kad ūkio ministeris Dainius Kreivys, su 170 mln. litų turtu, šimtuke yra 29. Prie šios informacijos priduriama, kad turtas (minėtos vertės akcijos) priklauso Kreivio šeimai.

Pats šimtukas suvirintas gan kerėpliškai, nes, pavyzdžiui, iki trisdešimt penktuoju esančio advokato Rolando Valiūno sąrašas sudarytas turto mažėjimo verte, tuo tarpu žemiau sąraše esantys valdo po 180 mln. ir panašius turtus. Manding, autorei pritrūko kantrybės veik nuo lubų nukrapštytus skaičius dėlioti. Išsamiai apie straipsnio pagrindu kuriamas simuliacijas štai čia aprašė Ramūnas Terleckas, tad nesikartosiu. Aš gal kiek apie Grižibauskienės minčių nytis.

Ką Eugenija vadina šeima, sunkoka susigaudyti. Antai, Dadašovų šeima - Idrakas ir Galina Dadašovai, taigi sutuoktiniai; tuo tarpu Jolanta Blažytė tėra Viktoro Uspaskicho žmona, valdanti „per 60 proc. koncerno „Vikonda“ akcijų“. Na taip, jie turtą pasidalinę, bet negi sūnaus ir motinos šeimyninis ryšys daug artimesnis nei Uspaskichų santuokoje? Spėju, kad Eugenija turi patikimas žinias – kas kurioje šeimoje sriūbą vyrda,

Be to, Viktoras, anot Grižibauskienės, spaudoje kalbėdamas apie žmonos turtą, teigė - „Lietuvoje neplanuojame plėtros. Investuosime tik užsienyje.“ Šioje vietoje telieka tik nustebti, kad paties V. Uspaskicho šimtuke nėra, nors dar prieš kelis mėnesius balsas.lt skelbė, kad pastarojo Europos parlamentaro registruotas turtas siekė daugiau kaip 64 mln. litų. Ar neliko įskaudintas Viktoras, taip mėgstantis pasipuikuoti savo turtais? Juolab, kad naujienų portalas ir savaitraštis ekonomika.lt priklauso UAB „Balsas.lt leidiniai“, o pasak Linos Pečeliūnienės: „Balse didžiausia viršininkė yra Vitalija Vonžutaitė, tik niekas nežino, kokios oficialios jos pareigos“. Velniava, nes kažkokia Vitalija Vonžutaitė teisiama kartu su Uspaskichu, o ir seniau buvo galima perskaityti tokį sakinį: „Be pabėgusio Viktoro Uspaskicho tvirtos rankos likusioje Darbo partijoje šeimininkauja šio politiko parankinė Vitalija Vonžutaitė.“

„Ekonomika.lt“, publikuodama turtingiausių šalies verslininkų šimtuką, nurodo: „Verslininkai reitinguoti ir skaičiuojant akcijų dalį nuo visos įmonės turto vertės pagal 2009 m. konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius duomenis.“ Taigi – 2009 m. Kitame savo straipsnyje apie D. Kreivio skolą valstybei, Eugenija Grižibauskienė, pasitelkusi nepriklausomą ekspertą ir UAB „Makveža“ duomenis (2009 metų balansą), vertina Kreivio motinai perleistų įmonės „Stamija“ akcijų vertę. Kadangi abiejuose Grižibauskienės straipsniuose imami 2009 m. duomenys, tai akcijų rinkos vertė turėtų būti nors panaši. Tuo tarpu, anot autorės, „pagal eksperto atliktus skaičiavimus, 40 proc. (likvidinė akcijų kaina), kurias dabar valdo F. Kreivienė – 4,4 mln. litų. Jei potencialūs pirkėjai pirktų įmonę ir ją vertintų rinkos verte bei mokėtų už 5–15 metų ateities sandorius, preliminariais skaičiavimais, reali akcijų kaina svyruotų nuo 80 iki 100 ir daugiau milijonų.“ Gal pirmajame straipsnyje Grižibauskienei skaičius piešė kitas ekspertas, bet palyginus abi publikacijas, tai tas „daugiau“ įvertintas nuo 70 iki 90 mln. litų. Sakyčiau, plechanoviškai mostelėjo.

Dar vienas Kreivio „praturtėjimo“ aspektas. Kaip jau virš minėta: „pagal eksperto atliktus skaičiavimus, 40 proc. (likvidinė akcijų kaina), kurias dabar valdo F. Kreivienė – 4,4 mln. litų.“ Duomenys pagal 2009 m. balansą. 2011-01-14 BNS ir lrytas.lt inf. po sensacinga antrašte D. Kreivio turtas per kelerius metus nuo 5,4 mln. litų išaugo iki 170 mln. litų skelbia, kad prieš keletą metų „Didžiąją dalį D.Kreivio turto - daugiau kaip 4,81 mln. litų - tuo metu sudarė vertybiniai popieriai. Tačiau po poros metų ministro kėdėje paskelbta, kad D. Kreivio turtai išaugo dešimtimis kartų, iki 170 mln. litų“. Primenu, kad 170 mln. - irgi pagal 2009 m. duomenis.

BNS vyriausiasis redaktorius/direktorius nuolat giriasi daugelio dalykų, ypač – ekonomikos, išmanymu. Lrytas.lt vyr. redaktorius – neatsilieka. Bet skelbti tokį ...

Dabar apie mokestinius aspektus. Eugenija Grižibauskienė kategoriška: „Nuo F. Kreivienės ir D. Kreivio sandorio valstybei nebuvo sumokėtas privalomas 15 proc. mokestis, kuris siekia mažiausiai 620 tūkst. litų.“ Jei nerimtai, tai ponia Grižibauskienė be reikalo abejoja Kreivio finansiniais resursais įvykdyti 620 tūkst. mokestinę prievolę, nes juk pati parašė, kad turto tasai aptekęs už 170 mln.

Tvirtinama, kad Kreivys akcijas motinai pardavė už 4 tūkst. litų. Grižibauskienė paėmė eksperto atliktus skaičiavimus, t. y. likvidinę akcijų kainą – 4,4 mln. litų ir daro galutinę išvadą – Kreivys nesumokėjo mokesčių. Pavydžiu Eugenijai mokesčių teisės išmanymo, bet abejonės kirba. Pirma, neradau duomenų, nuo kada Kreivys turėjo UAB „Stamija“ akcijas. Pastaroji įmonė įsteigta 1997-01-24, tad jei būsimas ministeris akcijas turėjo nuo įsteigimo, tai nėra prasmės kalbėti apie bet kokias mokestines prievoles dėl šių akcijų pardavimo.

Antra, tarkime, kad Kreivys akcijas įsigijo 200X m., tai jas pardavus reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Priimkime prielaidą, kad čia apkalbamo sandorio suma visiškai neatitiko akcijų rinkos vertės. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Taikant šias nuostatas, Kreivio prievolė būtų žymiai didesnė, aišku, jeigu akcijos būtų įvertintos taip drąsiai, kaip vertino straipsnių ekspertai, t. y. su išlyga: jei potencialūs pirkėjai pirktų įmonę ir ją vertintų rinkos verte bei mokėtų už 5–15 metų ateities sandorius. Nukrypstant: antai visų galų ekspertas Čilinskas už vertę pagal 5–15 metų ateities sandorius baudžiamosios norėtų.

Civilinė teisė leidžia sudaryti sandorius perleidžiant turtą bet kokia įkainuota verte, ir šis sandoris galios. Teismų sukurti precedentai įtvirtina, kad sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jų galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, nei tą nustato civilinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2000, J. B. individuali įmonė „Šėlsmas“ v. Alytaus apskrities VMI). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

Tačiau tuo pat metu mokesčių administratorius turi teisę „užmerkti akis“ į civilinį sandorio aspektą ir jį vertinti iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu, nes Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris sudaromas turint tikslą gauti mokestinę naudą, administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymima, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010).

Nedvejočiau dėl D. Kreivio skolos valstybės biudžetui, jei jis akcijas už 4 tūkst. būtų pardavęs ne motinai. Eugenija Grižibauskienė nujaučia (žino) situacijos subtilumą, nes pamini, kad „akcijos buvo ne dovanotos, bet parduotos (spaudos konferencijoje D. Kreivys tai patvirtino)“ ir daro gan abejotiną išvadą: „todėl pirkimo ir pardavimo kaina privalėjo atitikti akcijų rinkos vertę“. Mano abejonės remiasi tuo, kad pagal įstatymą Kreivys motinai galėjo dovanoti bet kokios vertės turtą ir tai nebūtų mokesčio objektas. Mokesčių administratoriui, pradėjus minimo sandorio mokestinį vertinimą, reikėtų įrodyti, kad vertė sumažinta ne dėl sūnaus – motinos natūralaus ryšio, bet norint išvengti mokesčių. Primenu precedentų suformuluotą taisyklę: „būtina nustatyti mokesčio mokėtojo tikslą - gauti mokestinę naudą.“ Kaip šį tikslą nustatysi, jei sandorio šalys visiškai teisėtai galėjo pasinaudoti dovanojimo sandoriu?

Šiame kontekste dar būtų galima lįsti ir į CK 6.466 straipsnio 3 dalies normą: „Kai vienas asmuo perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta sudaryta tik dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę, jeigu prievolės esmė neleidžia daryti kitokios išvados.“

Link | Leave a comment {8} | Share

Multikultūrizmo ironija

Jan. 30th, 2011 | 10:42 am

Indų kilmės britas Kenan Malik straipsnyje (pokalbyje) Multiculturalism at its limits?:

<…> It's one of the ironies of the multicultural viewpoint that diversity somehow ends at the edges of minority communities. A multicultural view sees societies as diverse because they contain many different cultures, but within those cultures there is apparently no diversity. Yet every minority community is as diverse, as divided – be it by class, age, gender, nationality and so on – as any other community. The consequence of the multicultural stance is that instead of treating people as citizens, we've come to treat them as members of ethnic boxes.

There are two ways over the past half-century in which we've stopped treating people as citizens. One is through racism. The racist says "you're not a citizen, you don't have full rights in this society because you have a different skin colour, you are foreign", etc. The second is multiculturalism. The multiculturalist says: "we treat you not as an individual citizen, but as a Muslim or a Hindu or a Sikh or a black". The irony is that multiculturalism developed as an attempt to combat the problems created by racism. But it has recreated many of the problems by treating people not as citizens but as members of groups, and by formulating public policy in relation to those groups and not in relation to the needs of individual citizens.

Link | Leave a comment {2} | Share

Kanados teismas: alkoholiku dėl sužalojimų tapusiam ieškovui alkoholizmo žala atlygintina

Jan. 23rd, 2011 | 05:01 pm

Pėsčiasis Zawadzkis buvo partrenktas sunkvežimio ir patyrė įvairių sužalojimų, iš kurių sunkiausias - stiprus alkūnės lūžis. Ieškovas pradėjo stipriai gerti ir įrodinėjo, jog alkoholiku su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis tapo dėl įvykio. Beje, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, jog abu Zawadzkio tėvai buvo alkoholikai.

The Court provided the following reasons:

[99] Shortly after the Accident, the plaintiff began to drink heavily. The results of blood tests performed on the plaintiff in late December 2004 indicated that certain liver enzyme levels were extremely elevated. The medical evidence uniformly establishes that such elevated results are directly referable to alcohol consumption. Dr. Smith confirmed that such elevated enzyme levels would not arise as a result of binge drinking, but rather reflected weeks or months of drinking.

[100] The plaintiff admits he began to drink excessively after the Accident and that his alcohol consumption reached the point where he was drinking 26 ounces of vodka on a nightly basis. ..

[117] In this case, Mr. Zawadzki’s original physical injuries were foreseeable. So too, the defendants concede, were his depression and anxiety. It was the combination of pain and mood that Drs. Shane and Smith said gave rise to the plaintiff’s excessive drinking. Dr. Smith also confirmed that Mr. Zawadzki had a “genetic predisposition”, by virtue of the alcoholism of his parents, to alcohol abuse. A genetic vulnerability to alcohol abuse is the very type of pre-existing susceptibility that the “thin skull” rule addresses.

[118] It is clear that both a susceptibility to physical harm and to psychological harm fall within the ambit of the “thin skull” rule: Hussack at para. 143; Yoshikawa v. Yu (1996), 21 B.C.L.R. (3d) 318 (C.A.) at para. 19. I can see no principled reason why a similar vulnerability to an addiction disorder should be treated or viewed differently…

[123] I find that Mr. Zawadzki’s alcohol abuse was caused by the Accident and that such alcohol abuse was reasonably foreseeable.

Trumpa apžvalga čia, o visa byla čia.

Link | Leave a comment {8} | Share

Ammori on Assange, Free Speech, and Wikileaks

Jan. 7th, 2011 | 12:34 pm

Kol Julianas Assange leidžia dienas šiame Jurgio stiliaus kaimo dvare,  o “Esquire” rekomenduoja Juliano patikrintą striukę dovanai, galima paskaityti gan išsamią Marvino Ammori teisinę Wikileakso situacijos apžvalgą.

Link | Leave a comment {1} | Share

Kai J. Veselka įstatymų leidybos imasi

Dec. 20th, 2010 | 05:56 pm

Išraiškingas pavyzdys, kai įstatymų leidėjas įsivelia į vienos organizacijos narių tarpusavio vaidus, nusprendžia, kad geriausiai žino, kuri iš besidraskančiųjų šalių yra teisi, ypatingos skubos tvarka keičia įstatymą, ir iki absurdiškumo jį suvelia.

Kadangi Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas sulaukė 89 Seimo narių palaikymo, labai abejotina, kad Prezidentė panorės jį vetuoti, juolab kad tai nėra politinę reikšmę turintis klausimas.

Pataisos iniciatorius Seime J. Veselka net neslepia, kad pataisas pasiūlė vežėjus jungiančios asociacijos „Linava“ vadovybės veiksmais nepatenkinta grupė, skambiai pasivadinusi judėjimu „Už skaidrumą Linavoje“. Skaidrumo arba valdžios ištroškę vežėjai pasisamdė advokatų kontorą, pusiaukelėje pasigavo Veselką, iš kokios nors idiotiškos laidos „kakadų“ skubantį į kitą panašaus pobūdžio laidą, ir prasidėjo…

Čia galima paskaityti svarstymus Teisės ir Teisėtvarkos komitete. Priekaištus projektui išsakė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, čia ir čia.

Taigi, galutinė įstatymo nuostata numato tokį apribojimą: „Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.“

Read more...Collapse )

Link | Leave a comment | Share

Išgąsčio kaina

Aug. 21st, 2010 | 05:53 pm

Konkretų neturtinės žalos (anksčiau vadintos – moraline žala) atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečiu atveju reikšmingais pripažintų objektyvių ir subjektyvių šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus, baigtinio neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančių vertinamųjų kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo kriterijus.

Palyginimui: kaip tvirtą vyrą gali išgąsdinti SMS žinutė ir kaip veik devyniasdešimties senolę –atbėgantis buldogas.

Iš baudžiamosios bylos:
R. Š. nuteista už tai, kad ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. 2008 m. gegužės 6 d., apie 22.37 val., būdama konferencijų ir pramogų centre, tyčia išsiuntė nukentėjusiajam grasinamo turinio žinutę su tekstu: „staigiai noriu pasakyt! neturėjot problemu ju bus! mes gi jus ispejom!!! Ar jums neatrodo, kad gyvenat, apsauga turi glusai! kartoju paskutinis buvo ispejimas! duodu laiko džiaugtis gyvenimu jei norit tureti seima o ne karstus cia ne juokai ponas!!! perspejom! mes jus stebim! sekmes. iki kito karto jei gyvas dar busit.“ ir pagal žinutės turinį nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Žinoma, Radžio gerbėjos bjaurus poelgis smerktinas ir baustinas. Nukentėjusiajam, žinomam operos dainininkui (puikiam baritonui), buvo priteista 10 tūkst. neturtinės žalos atlyginimui. Suma vėliau sumažinta iki 5 tūkst. Anot kasacinės instancijos teismo: Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos gyvybei, juo labiau kad grasinimas buvo anoniminis, skirtas ne tik jam, bet ir jo šeimai, o telefono numeris iš karto po grasinamo pranešimo gavimo tapo nepasiekiamas ir nebuvo galimybės įvertinti grasinančio asmens ketinimų. Nukentėjusysis ir jo šeima patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindama nuteistoji suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmą.

Iš civilinės bylos:

Byloje nustatyta, kad ieškovė M. G. 2008-04-26 parkrito ir susižalojo gindamasi nuo prie jos pribėgusio atsakovui V. G. priklausančio palaido be antsnukio prancūzų buldogų veislės šuns. Šią aplinkybę patvirtina ir įsiteisėjęs Ukmergės raj. apyl. teismo 2008-11-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.PK-164-517/2008. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad eidamas pakelti nukritusios ieškovės kitų šunų jis aplinkui nematė. Atsakovas taip pat 2008-06-06 yra nubaustas administracine bauda už tai, kad 2008-04-26 pažeidė Ukmergės raj. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklų 18p., nes savo šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio.

Iš civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra senyvo amžiaus (gimusi 1920 m.) ir pamačiusi atbėgantį prie jos palaidą šunį traukėsi atbulomis bei bandė nuo galimo įkandimo apsiginti rankoje turimu kibiru, tačiau parkrito ir susilaužė kairės rankos stipinkaulį, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas iš atsakovo V. G. priteisė ieškovei M. G. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismui pasirodė, jog 2 tūkst. Lt suma per didelė. Kolegija pažymėjo, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta ne dėl įkandimo šuns, kuris to padaryti faktiškai ir nebandė, o dėl senyvo amžiaus nukentėjusiosios neadekvačios reakcijos pamačius jį atbėgant, dėl ko pargriuvo ir susižalojo. Pažymėtina, kad atsakovui priklausantis prancūzų veislės šuo (buldogas) nėra įtrauktas į agresyvių šunų veislių sąrašą. Tai rodo, kad atsakovas nors ir pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir privalėjo apsaugoti pašalinius asmenis nuo jam priklausančio šuns be antsnukio galimo užpuolimo, tačiau šuns savininkas nukentėjusiosios reakcijos ir atsiradusių pasekmių (susižalojimo dėl nugriuvimo) galėjo ir nenumatyti, nors tai padaryti privalėjo. Kolegija mano, kad šios aplinkybės faktiškai mažina atsakovo kaltės laipsnį ir turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, iš specialisto išvados, medicininių ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovei padarytas sužalojimas dėl rankos stipinkaulio lūžimo priskiriamas prie nedidelio sveiktos sutrikdymo, o sužalojimas faktiškai nesukėlė sunkių pasekmių ar didelės turtinės žalos nukentėjusiajai. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo pinigais (2000 Lt) įvertinta ieškovei padaryta neturtinė žala negali būti laikoma pagrįsta, nes nepakankamai yra atsižvelgta į nustatytas svarbias bylos aplinkybes, kurios mažina atsakovo kaltę ir turi reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra 1000 Lt.

 

Link | Leave a comment {15} | Share